Būkit palaiminti

Palaima visada ateina iš dangaus,

Palaimina vis motina vaikus,

Kai su išeinančiais

Į kelią – žmones,

Kartais atsisveikina,

Palaimina bažnyčioje,

Prideda kryžių prie kaktos,

Kad būtume ištikimi saviems,

O iš paties vidaus,

Širdies, galvos – minties,

Nušvinta veidas ir tada

Ateina laimė …

Stebėjausi savo mama,

Kokia ji buvo dar graži,

Kai mano metų jau sulaukusi, –

Paliegęs kūnas nuo ligų,

Bet švietė akys,

Šypsena mirgėjo lūpose,

Kai anūkėlius glaudė…

Laime ateina iš vidaus,

Nepameluota, nepagražinta, –

Tokia yra visa

Ir dangiška palaima.