Dieve,
padėk tau
Įveikti
negandas ir skausmą,
Tėvo
ir motinos
Niekas
nepakeis,
Neužgydys
ir sielvarto,
Nors
bėga laikas...
Išeina
nuo mūsų tėvai, –
Taip
būna skirta,
Kada
gimti ir gyventi, –
Kai
užauginami vaikai,
Ramiai
išeina į padangę,
Vaikai
pasirenka sau kelią,
Dangus
– lemtį…
Dažnai
šie gimsta pamečiui,
Prie
brolių – seserys,
Vieni
kitus palaiko,
Kai
nieko neturi,
Būna
skaudžiausias laikas…
Tada
prisiglaudi prie medžio,
Kapinėse
kryžiaus,
Verki
ir nesibaigia,
Lyg
žemėje dar būtum pasiklydęs
Mažas
vaikas…
Apsidairai
aplinkui, –
Ne
vienas Tu verki,
Šitiek
paminklų – medžių,
Šitiek
kryžių lenkiasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą