Paukštelių
rūšių
Daug
daugiau nei mūsų genčių
Ir jų
kalba tokia miela,-
Per mišką
skamba,
Lankoje
sučirškia,
Padangėje
girdžiu,
Tik
negaliu su juo pakilti.
Naktį
pelėda šaukia,
Apuokas
vėl kitu balsu,-
Kiekvienas
giria savo vaiką,
Neatiduotų
savo balso
Nė už
pinigą ir auksą,
Ant jo
tupėdamas net gali švilpt...
Daina ši
girdisi ir žiemą,
O aš vis
laukiu
Šiltojo
pavasario,
Kada
galėsiu smėlyje atgult.
Žinau,
esu tik mažas
Žemės
grumstas,
Mano
giesmė tokia skurdi,
Kad daug
skardesnis paukštis;
Nėra
tokių sparnų,
Kuriais
galėčiau pasigirti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą