Ne spalvos dažo svajones;
Jas tik vaizduotėje nudažome,
Pritaikome prie nuotaikos savos
Ir gražų vaizdą piešiame,-
Dažniausiai - saulę,
Geltoną spindulį šviesos
Ir mėlyną beribį dangų...
Kada ateina sutema,
Spalvų akis nebeskiria,
Tik lieka siela atvira -
Net pro šešėlių sutemas
Vis einame į saulę.
Neliesk dangaus, jei sieloje tamsa,
Pažvelk į savo praeitį,
Tenai sutiksi mylimus -
Tėvus brangius -
Gimtinės giedrą dangų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą