Tuščia

Kodėl dažniau susimąstau,

Kaip gimsta nauja,-

Nedaug turbūt beliko?

Prieš tai ir po manęs

Gyvybė lieka.

Kol dar matau po kojomis

Vandens sroves,

Brendu ir paskalauju burną -

Žodis nupraustas pakyla

Ir vieversėliu gieda,

Jisai gyvena daug trumpiau

Ir mažiau žemės reikia,

Kai jo nebelieka...

Giesmė nutyla,

Kai malda atsigula į žemės pėdą.

Kas tie paminklai?

Tik žodis Donelaičio ir knyga -

Be jų ir šiandien būtų

Tuščia...nieko.