Skiepai

Lengvai einu ir praeinu

Pro vitrinas išpuoštas -

Ne apie mane galvojo,

Kas jas darė,

Kasdien šluosto...

Bet visada prisimenu skiepus,

Kaip nešėsi pavasarį tėvelis

Ir savo sodą kūrė.

Dabar savas prižiūriu obelis;

Jos mažos , o žiedų pilni

Kiekvieną kartą pumpurai,

Kiemo strazdai prižiūri,

Kad neapsėstų kirminai;

Žiedai jų dideli,

Toks nusimato derlius

Ant gražių kepurių.

Paglostau vieną,

Kita jau iš paskos žiūri...

Einu ir iš eilės visas,

Tada net iš visų pusių

Pamyluoju nuoširdžiai,-

Jos tik mane ir paukštį turi...

Miesto vitrinos man tada pavydi,-

Šito jos neturi.