Meilė

Ne visos turi draugą,

Ne visas lanko meilė,

Lieka gėlė ant lango,-

Lyg pasirėmus rankomis.

Gražiausias žiemos žiedas,

Kuriam nereikia saulės,

Kuris kitur ant medžių

Nuo oro, dulkių auga

Ir šito jam užtenka...

Šaknis tik nusileidžia

Į juodą žemės gruntą

Ir įvairiausios spalvos

Vaivorykšte nušvinta.

Niekas neraško žiedo,

Visą vazoną perka,-

Šaltų kraštų mes žmonės,

Ilgų kalbų nemokame,

Kaštai prisiekt nelinkę.

Daug šimtmečių gyveno,

Šeimos vaikus augino

Ir neseniai šį žodį

Dar į dainas įpynė.

Buvo bernelis – brolis;

Sesuo, kurią jam skyrė,

O juodbėras žirgelis

Žalias rūtas išmynė...

Kas ta tikroji meilė,

Žinojo tik Šekspyras.