Dabar kas dieną šventė,
Nes kiekviena sekundė -
Atmintis, kita diena;
Kai pradedu iš ryto
Visus sveikinti,
Ateina vakaras tylus
Ir apglėbia mėnulis dieną,-
Koks ramus bučinys
Po triukšmo ir darbų.
Jis žiūri iš aukštybių
Ant debesėlio pasirėmęs
Ir taip pasveikina mane,
O aš per jį – visus:
Paukščius, keliauninkus,
Ir gervių klyksmą vėjuje,
Mokinukus ir jų tėvus...
Rugsėjis grūdą sėja
Į Lietuvos laukus.
Oi, kaip gražu pas mus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą