Maži ar dideli miškai
Vis turi savo plotą,
Kur pirmos samanos,
Paskui nauji daigai.
Dar kur ne kur išlikęs
Ir akmuo apsamanojęs -
Jis pasakoja medžiams
Ir visų laukų legendą,-
Kiek ten erdvės visiems,
Kur sėjami rugiai...
Kas juos prižiūri ,
Nukulia ir kepa duoną,
Kaip kvepia sode
Aviliai ir obuoliai,
O pirmą riekę atiduoda
Pačiam jauniausiam vaikui,
Kad tik užaugtų
Jis stiprus,-
Kaip ąžuolas ar liepa,-
Net ir jo vaikai.
Tai mūsų miškas
Ošia, lapai kalba...
Išgirdai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą