Prisimenu senovės posakį,
Kad viščiukus skaičiuoja rudenį...
O štai mano kaimynei
Kasmet vis priperi
Vištos gražių slapukų
Ir vaikšto sau išdidžios
Nuo paties vidurio rugpjūčio,
Tada gaidys atsilapojęs
Plėšo gerklę:“To negali būti!“
Kiaušiniai paskutiniai -
Patys ir visliausi,-
Išsiperi daugybė,
Paskui mamą vaikšto.
Oi, kaip gaidys šiukšlyną
Tik išsijuosęs kapsto,
Kad išmaitintų tą šeimyną,
Kuri metų laikus sumaišo.
Jam vištos atkerta:
„Meilė metų nepaiso“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą