Nauja Albino Šileikos prieverpstė
Nušvito, oi, nušvito
Rudenėjantis dangus,
Ištirpdė rasą gaivią,
Išpūtė vėjas burbulus
Iš paskutinių pienių
Ir baltuosius pūkus
Surinko į mažą kuodelį,
Prieverpstėje pakabino -
Audžia voras, mintį audžia...
Jo šilko siūlas - toks lipnus;
Plaštakę margą gaudo...
Saulutė žiūri sau
Tik pro visus kampus,
Nuvaiko baimę,
Juk šitie metai –
Dar metų malūnas,
Ant rankšluosčio išausto
Ir duonos kepalas kvapnus,
Tik motinos iš krosnies
Ką tiktai iškeltas,
Švyti saule.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą