Kaip rudens lapai
Byra, byra gaidos -
Kalnų ir girių
Nuostabūs garsai,-
Lyg semia iš šaltinio
Į ąsotį vis mergaitė
Juodais ir palaidais plaukais.
Kai į namus pareina,
Prie slenksčio pasitinka
Ją tylūs tėvai -
Girdėjo iš toli
Jos tyrą dainą,
Kaip krito iš ąsočio
Lašas po lašo einant
Toks skalsus vanduo.
Nuplovė ji motulei
Baltas rankas, veidą,
Po to ir tėvui kojas,
Kas liko dar dugne,
Pagirdė asilą ir ožką,-
Tokia sausa kalnų žolė...
Pamatė baltas debesėlis,
Išbėrė rasą ant kalvos
Ir nutekėjo garsas
Į mažytį ąsotėlį...
Gal tai - kalnų giesmė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą