Lašas po lašo -
Kapt ir kapt
Ant skruosto,
Paskui ant kelio,
Vis į tas duobes,
Kurios žemiau -
Ne iki juostos,
Iš kurios galima
Kaip nors iššokti,
Kol nesužvarbusi ranka,
Pasiekia iš aukščiau...
Gyvenimas – tai prijuostė,
Kuria dar galima
Ir purvą nusišluostyti
Ir numazgoti kojas,
Įklimpusias giliai;
Bet kas tą sąžinę
Švariai nušluostys,
Kai dar sustingę
Kraujo krešuliai?
Oi, kiek galėjau,
Tvarsčiau, gydžiau,
Dabar klausau -
Tik kapt ir kapt lašai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą