Pasislėpiau po veidrodžiu
Baltą rudens teptuką,-
Dabar dažysiu tau akis;
Jos rainos - žalios,
Mėlynos, geltonos,
O viduryje juoda lėliukė -
Tai vienas taškas,
Į kurį suplaukia
Visos gražios spalvos,
Kurios vaivorykšte nušvis.
Tau mėlyną padovanosiu,
Apvesiu pakraščius
Gelsvai, vienodai..
Tiks?
Kaip ant raudonos
Labai tinka juoda -
Tai meilė ir mirtis...
Bet akies obuolys
Toks baltas...
Ant ko nupiešiu jį?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą