Ruduo apvainikuoja laiką -
Varpų gniūžtė
Jau kvepia duona
Ir saulės spindulys
Užbėga į aruodą,
Apšviečia ir palaimina
Auksinį grūdą.
Žmonių veidai šviesėja,-
Kaip klevo lapai
Rudenį geltoni.
Oi, mūsų pamiškės -
Gražiausias piešinys,
Kai rankos dirva atsiduoda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą