Yra ryški riba -
Jos nematai, bet ji yra,
Tik ją pridengia
Pilka kasdienybė;
Stengiesi taip gyventi,
Kad būtų gera
Ir kitiems šalia,
Tada prieš daug ką
Reikia nusilenkti.
Paspartini dažnai
Tik savo žingsnį,
Bet atitolsta ir riba,
Kurios neperžengęs
Vis negali nurimti.
O laikas sako:“Ne,
Turi sustoti ir nutilti“...
Nelaimingiausias yra genijus,
Kurio riba toliausiai,-
Su juo nespėjusi minia
Vis atsilieka net per mylią,
Žingsnių aidas tolsta.
Taip suveda visus visus
Prie tos vienintelės ribos
Tik paskutinis mirksnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą