Dangaus platybės
Tik drąsius patraukia,-
Ten skrenda paukščiai,
Debesys aukštai,
O putpelė vedžioja vaiką,
Vis rodo, kur kiti draugai -
Aukštai, aukštai...
Tie patys esame
Ir mes – tik žemės paukščiai,
Mažesni juk už debesis,
O užsimanę skrist aukštai
Pakinkėme plieninį paukštį
Su baltus dūmus
Spjaudančiais nasrais...
Tu pagalvojai apie slibiną
Ir pasakose apie tai skaitei?
Iš lėto jis pakyla,
Į saulę tįsta jo takai,
Tik uodega kažkur žemai.
Dangus išmargintas,-
Kaip žmogaus mintys,-
Takai, takų takai...
Gal slibinai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą