Neleisiu nakčiai prisiliesti -
Tamsias mintis
Palieku rytui,-
Tada ir saulė
Man padės atsikratyti jų,
Nes greit nušvis
Ir gintarinis juokas
Byrės man iš akių...
Prieš saulės šviesą
Vis esu tik niekas,
Jos atspindys
Iš veidrodžio netgi gražus,
Tokia menka,-
Tik kruopelytė sniego,-
Matau ištirpusią save lašu...
Man žodžio reikia,
Tavo šilto juoko
Vis prie ausies,-
Tave tiktai jaučiu.
Mylėdama tik gyvenu,
Tegu ir mano meilė
Pasaka palieka
Ant abiejų saulės delnų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą