Tik ruduo sveikinasi
Taip gražiai ir nuoširdžiai,-
Jis visada vienodas;
Kai į aruodus pilami grūdai,
Jie duona atsiduoda..
Kiekviena varpa -
Tai mažas kryželis
Ir žemės rankos juodos...
Pastato jį prie kelio -
Lesa paukščiai, gliaudo
Ir neša sėją rudeninę,
Kas liko,- tik į puodą.
Iš jo garuoja košė -
Kviečio grūdo sotis.
Ruduo – laimės ąsotis;
Į jį ir suteka mintis,
Kad žiemą bus gerai
Prie bendro stalo,
Ant kurio kryželį pastatei,
O už švento paveikslo -
Varpų puokštę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą