Takeliai rasoti,
Žiedų prisnigti,
Čia kaimo gatvelės
Ir žmonės savi.
Kiekvienas čia savas -
Langai atviri,
Čia ošiantis klevas,
Gandrai dideli.
Ne vienas – porelė,-
Kaip sapnas balti,-
Išskrido į kelią,
Sugrįš iš toli.
Dar gulbės plasnoja,
Sparnai jų balti,
Gulbiukai užaugo
Mažam tvenkiny.
Į gimtąjį kaimą
Visai netoli,
Bet žole užėjo,
Praeit negali...
Tiek daug nukeliavusi
Stoviu prie kelių,-
Kaip liepa žalioji
Gelsvu vainiku.
Jau metai negrįžta -
Taip lauksiu kitų
Ir į savo sodybą
Ateisiu laiku...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą