Adrijos jūros bangose
Banguoja balkšvos kaip puta
Švelnios medūzos,
Jas išmeta į krantą
Ir dūžta su banga;
Nėra nė aimanų,
Nėra net skausmo dūžių.
O gal tik negirdžiu,
Kai šitaip bangos ūžia?
Įvairiaspalvės kriauklės
Padus žeidžia -
Tai jų ir šauksmas
Daug arčiau manęs,
Iš jūros dugno
Neša aidą gūdų...
Banga tokia sūri sūri,-
Kaip mano ašara ant veido...
Čia tolima Italijos šalis,
Jos šiluma tokia dosni
Kai šypsosi veidai
Ir dega akys tamsios,
Lyg išmestos į krantą
Juodos kriauklės...
Oi, ir ko dabar tyliu
Aš – šiaurės krašto lietuvaitė,
Nejaugi gaila tuščių kriauklių,
Ar tau gaila manęs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą