Kiek reikia paukščiui
Nuostabios drąsos,
Kad jis dar savo noru
Ir būdamas laukinis,
Visai laisvas,
Žmogų prisileistų -
Kartais plėšrų,
Bijantį dažnai savęs
Ir savo prigimties
Tikrai nežinantį...
Iš kur paimti
To pažinimo, patirties,
Kad susilyginčiau
Su patikliuoju paukščiu?
Kiekvieną kartą,
Kai ant savo tako
Nepažįstamąjį sutinku,
Lenkiuosi į šalikelę,
Ko nepadaro kitas,
Mylintis beribį aukštį...
Gal kitokia ir mano patirtis,
Negu išlaisvinto iš baimės
Net laukinio paukščio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą