Kalnų viršūnės
Pasiliko saulės palydėti,-
Koks šiltas vakaras,
Nes aplenkiau ir laiką,
Sugrąžinau sau vasarą,
O mano tėviškėje
Toks gražus ruduo...
O, Baltija, atvešiu tau
Italijos bangų šniokštimą
Ir tylią saulės laidą,-
Ji – tokia pat auksinė,
Tik nėra gintarų,
Jūratės ir Kastyčio meilės,
Bet tokios pačios akys
Iš gelmės išnyra -
Juodų akių karšta vilnis
Į mėlynųjų gilumas,
Kalnai tik skiria mus...
Aukšti aukšti kalnai,
O saulė - ta pati.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą