Lijo lietus iš vakaro,
Per visą naktį lijo;
Ryte radau lašus
Ant savo sielos lango,
Kažkur viduje,
Net du greta pakibo
Ir sugeria dienos
Brangiausią šilumą,
Kurios jau rudenėjant
Šitaip maža danguje...
Žiūriu ir vis prašau:
-Atidenk man saulę.
O ji - vis debesų delne -
Išskėsti visi pirštai,
Bet mėlynas dangus
Jau šviečiasi...
Oi, kaip gražiai
Geltona saulė atsispindi
Dviejų lašų apskritime!
Ne ašaros, dar – ne...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą