Prie jūros smėlis,
Iš dugno išplautas,
Priglaudžia išmestus
Į krantą net laivus,
Kartais atplukdo seną
Jūrininko laišką,
Kurio neliko žemėje
Net giminių.
Dainuoja vėjas,
Visada tą patį,
Betgi niekas nesupranta
Jo žodžių svarbių
Ir kriauklė kažką kalba,
Kada įsiklausau -
Kasdien apie tą patį,
Kur jų visų
Pasibaigė keliai...
Oi, smėlis užglaistys
Pakrantėje ir jos žodžius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą