Iškyla saulės kontūras
Ir vėl į debesį panyra;
Jo baltos vilnos -
Odisėjaus namų šiluma.
Taip kerpa saulė
Mūsų dangų – dievo avinėlį,
Taip keičia šimtmečius
Vis ta pati mintis šventa,-
Mes esame tokie žingeidūs
Ir ieškome net danguje
Slapčiausio grožio –
Tarsi avinėlio vilnos,
Kurią parvešime į savo pilį,
Kur saulė leidžiasi...
Taip esame ir sau ištikimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą