Išsitiesiau ir pajutau,
Kad augu ir stiprėju;
Tiktai iš rugio varpos,
Vieno grūdo ir mintu,
O tas gyvenimas
Lėtėja ir lėtėja
Žingsnis po žingsnio...
Reikia eiti pailsėjus -
Nuo vieno baro,
Vėl prie kito,
Kur pažymėtas jau riboženklis,
Apkastas žemėmis,
Šalia - lauko akmuo.
Atsiguliau prie jo,-
Tokia šilta velėna ,
Garuoja žemė iš pat vidurių.
Greta ir smilga snūduriuoja,
Abiems taip gera ir jauku.
Neatsiklaupsiu jau daugiau -
Ne tau, nebus jėgų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą