Tyli melodija -
Harmonija, širdies plakimas,
Plazdenimas tarp kasdienybės
Ir amžinosios nebūties,-
Žmogus vis ieško,
Nors mažiausio pakilimo,
Nerasdamas nugrimzta
Į giliausią pesimizmą -
Rūsys atsiveria tarsi duobė.
Tada, kai sieloje ramu,
Prasideda tikrasis atgimimas
Ir prieš akis - tokia erdvė,
Kad galima žiūrėti į žvaigždes
Ir tuo pačiu saulę matyti,
Tik reikia nusilenkti LAIKUI,
Nepriklausyti nuo mirties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą