Rudens vaiski diena,
Voriukai nusileido
Iš melsvos padangės
Ir nutiesė tinklus -
Vis gaudo museles,
Nes jos nesislepia
Ir tupia ant stiebų,
Atokaitoje šildo sparnelius,
Kur saulė surenka rasas.
Tinklai ir jūroje,
Lipnus tinklas ant veido,
Kraujagyslių takai
Net iki pačios širdies;
Į čia subėga
Visas džiaugsmas
Kaip maži upeliai,
Lyg maldininkai
Į maldos namus,
Kur renkasi viso pasaulio giminė.
Iš čia ir mano mintys,
Susitinkame visi prie stalo
Ir akys užmeta tinklus.
Tu – mano saulė,
Aš – tavo upelis,
Gyvensime tinkle abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą