Vasaros alsavimas
Ir vėl ruduo;
Nebuvo karščių,
Nereikia ir atokvėpio -
Tik drungna šiluma,-
Lyg sarčio balti karčiai,-
Vėl suplasnos žiema.
Prie pirmų snaigių
Taip esu įpratusi,
Bet laukiu ateitis
Ir dar gelsvos pūgos,
Kad vėjas neštų
Vis per dangų mėlyną
Debesėlį - baltą baltą -
Kaip gulbės sparną,
Paslaptingą švilpesį,
Kaip sniego griūtį
Neišvengiamos žiemos...
Dar prieš akis - ruduo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą