Pilkėja rudens debesys,
Žemai jau leidžiasi,
Prasideda diena vėliau -
Toks laikas dažnai slegia
Kaip marška debesų.
Tada vis tiek einu
Į šviesų pasakų pasaulį,
Kur burtai, kaukės -
Žmonės be veidų
Ir ieškau savojo pasaulio,
Kuris gilumoje minčių
Ir potekstėje prisiglaudęs,-
Stovi išminčius atviras
Su laimės pasaga,
Geru šypsniu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą