Ir vėl naktis

Save iš šalies tik pamatau,

Kada kalbu, mąstau

Jau apie praeitį -

Vienokią ar kitokią.

Jinai kaip žiedas nužydėjo,

Išsiskleidė, tuoj pat nunoko,

Nusviro ir pabiro žiedų lapai

Ant mažo mažo ploto...

Tai kas, kad nupurškė lietus,

Bet neprikėlė rožės...

Tada imu galvoti,

Kad ir visų dalia

Labai vienoda,-

Vienam - daugiau,

Kitam – mažiau,

Trečiam - lengviau

Buvo atseikėta ir duota.

Ir kiekviename kelme

Žiedų juk skaičius

Labai nevienodas.

Dabar naktis - paglosčiau

Savo galvą tartum rožę...