Kai pačiame žydėjime
Užklumpa vėtros,
Nulaužia ar prilenkia stiebą,
Krinta ir žiedai...
Prie gimtos žemės
Tyliai prisiglaudžia,-
Kaip motinų vaikai.
Tėvai juos visada globoja,
Myli, saugo,-
Juk jie atrodo
Vis maži žiedai -
Dar neišsiskleidė,
Retai temato saulę;
Šalia kiti,
Mažyčiai pumpurai...
Net nejunti,
Kaip lekia laikas,
Kaip žiedas,
Lenkiamas gana dažnai,
Jau vysta ir retėja,
Krinta žiedlapiai
Šimtais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą