Skiriu Jonui ir Onutei 35 metų vestuvių proga
Ant stogo liko
Vienakojis gandras -
Tai vėtrungė namų,-
Jis šaukia mano vardą,
Aš jį šaukiu...
Mūsų namai -
Prie tėviškėlės vartų
Ir šulinys iš akmenų,
Kurio vanduo
Vis šaukia, šaukia:
-Gandrų, daugiau gandrų!..
Seniai jie skrido
Į mūsų padangę -
Po trisdešimt metelių penkerių
Du sūnus atnešė
Ant saulės rankų
Ir nutūpė ant stogo
Prie baltų gandrų.
Oi, ačiū, kad prisimenu,
Su šia dar mintimi
Ir gyvenu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą