Gležnutį žiedą;
Ne rožė čia,
Kurią Tu man siuntei.
Man tinka tik tokia,
Kuri jau nužydėjusi
Pavirsta švelniais patalais...
Ir vėjo dar nėra -
Gulėsime abu
Kaktas suglaudę,
O rankose vis ta pati gėlė,
Kuri ir nuo mažens
Vis badėsi ir skriaudė,
Jei nemokėjai jos paliest.
Dabar ruduo...
Pakilo, skrenda -
Net į kitus kraštus
Su juo nukeliavau
Ir atiduodu pūką
Švelnų švelnų,-
Kaip bučinį
Šios vasaros
Kaitrios.
Jauti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą