Baikščiausi mūsų
Vandens paukščiai -
Gervė ir garnys,-
Nemėgsta kalnų aukštumų
Nė skrydžio aukšto
Ir nedraugauja
Net su manimi,
Vis žiūri baugščiai.
O aš su ištiesta ranka einu,
Arčiau dar noriu prisišaukti,
Bet ką ant rankos
Jiems dabar nešu?
Tik savo šilumą -
Kaip mažą paukštį...
Kada pasėsiu rugį,
Turėsiu želmenų -
Tada ir lauksiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą