Ant suolelio
Miesto pakrašty -
Savo maršruto laukiu.
Kiti ateina,
Kalbamės visi,
Koks oras pajūry,
Nors jos ir nėra matę.
Po to apie save,
Savo vaikus -
Netgi vardų neklausia.
Kur jie, kodėl išvyko
Į kitus kraštus,
Kas jų ten laukia.
Juk matome dirvonus
Nepjautus-savus,
Bet kitas kraštas traukia.
Ką matė ir girdėjo,
Kas kitaip pas juos,
Kada aplanko.
Ir atviraujame visi;
Niurgzlys ir sako:
-Jūs patylėkite,
Nes ausys plyš,
Juk nuvažiavo traukinys...
Aš atsakau:
-Tavęs neklausiu.
Užpyko gal ,
Tik apsidairė:
Sako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą