Ir saulės ratas,
Vėjas tyli...
Tik mano rankose
Dangus toks mėlynas,-
Kaip Tavo akys,-
Žiūri, tyli...
Ir laša ašara
Kaip žodis lėtas,
Į Tave pasvyra
Ir atsiremia...
Kur Tavo rankos?
Pakylėtų per medžius
Į pačią viršūnėlę,
Pasupčiau meilę
Ant sausos,
Dabar baltos šakos;
Sustotų laikas
Mano-Tavo širdyje
Ir debesėlyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą