Tėviškės laukų žolynai
Ir baltas sūris
Su kmynu,
Kokį dar protėviai
Tik spaudė ir dalino
Vaikams, kurių turėjo
Ne po vieną,
Ne po du...
Už lango jau
Veršelis mykia
Ir prašo pieno,
Nors turi žolių,
Kurios jį visada maitina,
Todėl pienelis
Kvepia žolynu.
Po Žolinių žiedelių prisiskyniau -
Dėkoju Sutvėrėjui,
Kad vis gyvenu
Po šio dangaus žavia mėlyne;
Gaidžių giesme
Pragystančiu rytu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą