Kaip šaltinėlio vandenys,
O jo gelmė tyra
Atsigula ant rankų.
Ir teka pro pirštus srovė,
Teškena šylanti,
Kada saulutė užtekėjusi
Iš krūmų išlenda pakirdusi.
Kokia nematoma
Gyvenimo tėkmė -
Pasaulio pažinimas yrantis.
Ne, ne mano šiandien jis,
Lyg nendrės stiebas,
Pakraštėly styrantis.
Manęs tenai nebus
Po metų gal kitų -
Skardens paukštelis
Ant žalių šakų,
Gyvenimą taip mylintis;
Jį išklausys
Tas pats šaltinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą