Žmogaus gyvybė -
Tik mažytis lašas;
Kaip spindi ji rytais,
Kaip žaižaruoja,
Kada saulutė teka
Ar nusileidžia vakarais...
Kokia graži aušroj,-
Lyg upė teka, teka
Jos taip mieli lašai.
Kai įbrendi į ją,
Toliau iriesi ir iriesi -
Diena skaisti,
Dangus toli, aukštai.
Ir neištirpsta debesėlis,
Juk kyla tenai lašas -
Gyvybės papildai...
Surinksiu Tavo aimanas
Nuo balto stalo
Ir nubrauksiu.
Tegu jau nekrenta
Tau ašarų lašai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą