Ir vėl akordai pasipylė
Lyg iš ąsočio almantis vanduo;
Dar vakar jo tau sėmiau,
It galvojau apie mus abu...
Kad ir maža maža trobelė -
Tik ant kalno,
Kur mes būtume
Visai vieni, kartu.
Ir tegu vėjas plaukus rauna,
Betgi stovėtume
Tik mes-abu...
Ant stalo mirksi vakare
Vienintelė-tik mūsų žvakė
Ir dega meilės židinys jaukus.
Taip akys į akis,
Ranka prie rankos,
Švelnus, šiltas petys...
Oi, koks aitrus
Artumo ilgesys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą