Kojelių ir rankelių
Šlapinti ir praustis.
Už lango taip burnoja:
-Nebandyk, aš čia -
Perkūnas dar rūstus.
Kiek pridarei per dieną
Tu, klastūne, eibių,
Kaip rėšiu žaibo botagu!
Susigūžiau, akis nuleidau,
Jei sako mūsų Dievas,
Taip ir bus...
Geriau prisėsiu
Kur ant šlapios pievos
Po lietaus, rasa nuplaus -
Blogiau nebus.
Pamatė, kad gailiuosi
Ir manęs pasigailėjo-
Nukrito tik keli lašai.
Dabar nebebijosiu
Debesų Kūrėjo,
Galbūt atleido su visai...
O vakare gimtadienį atšvęsiu -
Taip pavėlavo tie,
Mano svečiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą