Ar jūs suprasite,
Kai kalba mokytoja,
Kurios amžius solidus;
Kada ji nebestovi
Jau prieš klasę,
Bet tebemyli
Dar visus vaikus.
Jaučiuosi lyg valtelė,
Pririšta prie kranto,
Kur šalia guli inkarai,
O irklai ilsisi
Jau sudėti į valtį
Ir supa ją vilnis,
Kaip vėjas-neramiai...
Nebe pirmi ir metai,
Kada niekas nebelanko;
Gėles jau nuneša kiti,
Kitiems-jų mokiniai.
Ir daužosi širdis
Tarsi valtis į krantą;
Balta puta ištrykšta,
O gal ašara?
Taip nelauktai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą