Į abi puses,
Kiemas platus -
Visai be vartų;
Ateina ar išeina kas,
Vėl palieku juos
Saulėtus ir neužvertus,
Kad vėjas pasibelstų...
Kad atrėpliotų sraigė
Pamažu ant laiptų,-
Ant jų prisėdu aš.
Kiekvienas žodis
Ir kiekviena gaida
Prasideda nuo čia,
O laiptai-statūs statūs...
Ir daržas, sodas svetimas
Vilioja man akis,
Bet nerenku aš obuolių -
Tiesiog sarmatijuosi.
Jei ką praleidau pro akis,
Pasiėmiau į širdį
Namo atnešiau...
Ir įsipynė į dainas -
Linksmas, kartais graudžias,
Kurių jau nebeatmenu...
Paliesk švelnia ranka
Mano širdies duris -
Jos visada Tau atlapos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą