Iš tenai,-kai kam
Gal iš labai toli,-
Miškų, upelių...
Ežero bangų
Ir žalios pievos lygumų.
Iš apsnigtų eglės šakų
Baltučio pūko -
Šerkšno ant plonų spyglių,
Vis rievėse sustingusio,
Tik toks mano pieštukas.
Rašau aš ant žievės
Ir savo pirštų antspaudus
Palikdama kartoju:
Tai bus ir Tau-visiems...
Skaitau paskui dažnai
Prie medžio atsistojusi;
Kiek jis pataisė -
Gal neteisi buvau:
Nepaėmiau gal į pagalbą
Siautulingo vėjo,
Ne viską tryniau,
Paskubomis rašiau?
Ir saulės spindulys
Išmargina ir gludina įkaitęs,
Ką vis mažai gal užrašiau...
Praeina tik diena -
Metų net nereikia
Ir vėl priėjusi skaitau,
Kitaip rašau...
Nepastovi, sakai?
Kur tau...
Žievė-ilgam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą