Ant vėtrungės
Gimtų namų stogų,
Kai vėjas papučia,
Gręžiojuosi, klausausi,
Kas sveikinasi rytą,
Su kokiu žodžiu
Svečiai ir pas mane ateina.
Matau pėdas laukinių
Ir naminių gyvių -
Mažų ir didelių -
Stebiu paukščius,
Kurie padange skraido,
Iš jų ir mokausi suktis ratu
Ir vėjas nebebaido...
Mano diena
Prasideda nuo tų,
Kurie ir mano viltį skleidžia.
Aš virš kalnelių
Tėviškėlės gyvenu -
Čia garsas iš visur ateina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą