Mažieji akmenėliai;
Žolių kuokštelių
Vis mažiau-aiškiau...
Eini ir nebijai -
Po kojom matosi
Kiekvienas lopinėlis,
Atolas nebeaugs aukščiau.
Ir kiekviena diena -
Taupi, parodanti,
Ką vasarą radai,
Ką vakar pasidėjai
Ir ant akmens,
Ilgam ką užrašei...
Paskui į savo namo
Pamatą įdėjai
Ir paslėpei giliai...
Tegu tik būna akmenys
Ant mūsų klonių,
Atminimui prisikėlę,-
Nebus vien rieduliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą