O taip jau šalta...
Ir vėjas, ir lietus.
Prie mano kojų
Samanomis išaustas
Gražiausias kilimas
Mūsų miškų.
Ant jų gražiai
Medaliai sukabinti:
Vieni iš aukso,
Dar kiti sidabro
Ir bronza švyti,
Jeigu patrini į skverną -
Dar su pastos kubeliu.
O kas iš jų?
Kam ta garbė,
Jeigu po to nelaimė -
Vis bado į tave pirštu...
Šiandien patiesiu Tau
Šį brangų kilimą,
Mano širdžiai gražiausią,
Galėsi vaikščioti
Ir basas po mūsų miškus.
Niekas čia vardo,
Pavardės neklausia,
Tik grybai žvalgosi...
Oi, ne po vieną,
Netgi ne po du.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą