Be vėjo,
Žaibo ir audros,
Koks būtų mūsų
Paprastas likimas...
Prikeptume prie lygumos,
Surūgtų kūdroje
Netgi vanduo -
Ne tam mes
Esame užgimę.
Taip laukiu ir stebiu,
Kada gi vėjas pasiūbuos
Medžius ir viską,
Kas tik gyva...
Kas būtų be aistros
Ir be gyvenimo audros,
Kuri mus vėjui skyrė,
Todėl lenkiuosi vėjui
Kaip liepos šaka,
Ant kurios dažniau
Ir siautulingas vėjas
Supasi ir kybo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą